Vandenilio sulfidas

Skyrius šiuo metu tvarkomas

Pagrindiniai sinonimai: vandenilio sulfidas (H₂S), sieros vandenilis.

Vandenilio sulfidas – bespalvės, sunkesnės už orą dujos, turinčios būdingą supuvusio kiaušinio kvapą. Susidaro naftos, dujų, kailių apdirbimo, chemijos pramonės įmonėse, laboratorijose, yrant organinėms medžiagoms, todėl išsiskiria iš skystų trąšų, srutų, mėšlo, daug jo yra kanalizacijos dujose.

Šios koncentracijos, ypač mažesnės, yra orientacinės, nemažą įtaką turi ir ekspozicijos trukmė, didėjant vandenilio sulfido koncentracijai, jo poveikis pasireiškia greičiau.

• Nuo 0,02–0,2 ppm – jaučiamas kvapas.
• 20–50 ppm – jaučiamas stiprus kvapas, akių dirginimas.
• 50–200 ppm – pasireiškia kvėpavimo takų dirginimas (kai koncentracija didesnė pasireiškia greičiau).
• 250 ppm – gali būti plaučių edema.
• 400 ppm – per 30–60 min. atsiranda bronchito ir (arba) plaučių uždegimo požymiai.
• 700 ppm – greitai netenkama sąmonės, mirtis dėl širdies ir kvėpavimo nepakankamumo.
• 700–900 ppm – mirštama greičiau negu per vieną minutę.
• 1000 ppm ir didesnės koncentracijos – ištinka staigi mirtis.

• Veikimo pradžia įkvėpus po kelių sekundžių.
• Pasisavinimas pro kvėpavimo takus greitas, gali būti šiek tiek rezorbuojamas pro odą.
• Pasiskirstymo tūris didelis.
• Ryšys su baltymais – jungiasi su trivalente geležimi, t.y. su methemoglobinu ir citochromoksidaze.
• Metabolizuojamas kepenyse, pagrindinis metabolitas tiosulfatas.
• Šalinimo pusperiodis  nenustatytas, jeigu pacientas lieka gyvas, maždaug po valandos organizme lieka nedidelis vandenilio sulfido kiekis.
• Metabolitai šalinami pro inkstus, šiek tiek vandenilio sulfido pašalinama pro plaučius.

• Vandenilio sulfidas jungiasi su trivalente citochromoksidazės geležimi ir sutrikdo deguonies pernašą į audinius, dėlto ląstelėse gilėja hipoksija ir prasideda anaerobinis metabolizmas, nepaisant to, kad kraujyje yra daug oksihemoglobino.
• Slopinami ir kiti fermentai
• Tiesiogiai toksiškai veikia CNS, sutrikdydamas kalio kanalų ir NMDA receptorių veiklą, paralyžiuoja uoslės jutimą.
• Tirpdamas vandenyje sudaro silpną rūgštį, dirginančiai veikia akis ir gleivines.

Jeigu vandenilio sulfido koncentracija didelė, ištinka koma be jokių kitų simptomų, kvėpavimo sustojimas ir mirtis.

Lengvesniais atvejais – sloga, ašarojimas, gerklų deginimas, skausmas krūtinėje, kosulys, dusulys, dažnas kvėpavimas, galvos svaigimas ir skausmas, išblyškimas ir cianozė, tachikardija, pykinimas, vėmimas, gali būti acidozė, vėliau – koma, traukuliai, plaučių edema, kvėpavimo sustojimas.

Gali būti psichikos ir širdies ritmo sutrikimų.

Dėl uoslės praradimo žmonės apnuodytoje aplinkoje nebeužuodžia supuvusių kiaušinių kvapo ir gali neįvertinti gręsiančio pavojaus.

Jeigu pacientas lieka gyvas, apsinuodijimai vandenilio sulfidu paprastai praeina per 2–3 paras, tačiau neurologiniai pažeidimai gali likti ilgam arba būti negrįžtami.

Kiekvienas pacientas, kuriam atsiranda apsinuodijimo simptomų, turi būti stebimas ir gydomas ne mažiau kaip 8 val. po apsinuodijimo arba po būklės pablogėjimo.

• Kraujo dujos ir pH.
• EKG, ypatingai vyresnio amžiaus pacientams arba jeigu yra miokardo išemijos požymių.

Galima apžiūrėti į mėgintuvėlį paimtą veninį kraują – jis yra šviesiai raudonas, savo spalva nesiskiria nuo arterinio kraujo.

Pirmoji pagalba

• Kuo skubesnis paciento išgabenimas iš pavojingos aplinkos (gelbėtojai turi dėvėti apsaugos priemones, naudoti kvėpavimo aparatus).
• Gyvybinių funkcijų stabilizavimas ir palaikymas, ypač kvėpavimo, skiriant 50–100 proc. deguonies.
• Būtina lašinti skysčių į veną ir skubiai gabenti į ligoninę.
• Priešnuodžio amilnitrito turėtų iš karto skirti GMP darbuotojai.

Nuodų šalinimas

• Reikia kuo greičiau gerai išplauti akis šiltais tirpalais ar vandeniu, nuplauti odą vandeniu ir muilu.
• Pašalinti rezorbuotą vandenilio sulfidą galimybių nėra.

Priešnuodžiai

Gydymo priešnuodžiais tikslas yra sukelti methomoglobinemiją, nes vandenilio sulfidas jungiasi prie methemoglobino trivalentės geležies. Gali būti skiriami:

• Amilnitritas. Skiriamas pirmosiomis 15 min. po apsinuodijimo. Nulaužus ampulę, suvilgomas vatos ar marlės tamponas ir duodama keletą kartų pacientui, geriau gulinčiam, įkvėpti pro nosį, kartojama kas 2–3 min. Indikacijos:
  • Aiški anamnezė.
  • Sunkaus apsinuodijimo klinika (pvz., ryški cianozė, sąmonės ir kvėpavimo sutrikimai, traukuliai ir kt.).
  • Specifinis kvapas.
• Natrio nitritas. Skiriamas atskirai arba po amilnitrito sunkiai apsinuodijus. Per 2–4 min. švirkščiama į veną 300 mg (10 ml 3 proc. tirpalo). Gydymo tikslas – pasiekti 20–30 proc. methemoglobinemiją, dozę geriausia nustatyti remiantis hemoglobino kiekiu ir paciento svoriu (žr. Natrio nitritas).
• Metileno mėlynasis. Skiriamas, jeigu nėra kitų priešnuodžių:
  • Švirkščiama į veną po 1–2 mg/kg, praskiedus 5 proc. gliukozės tirpalu. Iš karto suleidžiama pusė dozės, o po 10–15 min. – likusi pusė. Jeigu paciento būklė negerėja, po valandos galima pakartoti.
  • Vaikams skirti lašinės infuzijos būdu, dozę koreguoti, atsižvelgiant į klinikinį poveikį.

Simptominis gydymas

• Hipoksijai ir jos pasekmėms gydyti skiriama deguonies, gali būti taikoma hiperbarinė oksigenoterapija.
• Traukuliams gydyti skiriama diazepamo, lorazepamo ar midazolamo į veną.
• Metabolinė acidozė koreguojama natrio hidrokarbonato tirpalu, hipotenzija – druskų tirpalų infuzija, jeigu reikia, skiriama vazopresorių, pvz., dopamino.
• Skiriamos visos kitos reikalingos priemonės.

1-as atvejis

Ryte į darbą atėję Kauno rajone, Giraitėje, esančios UAB „Giraitės vandenys“ darbininkai J.J.Š. (44 m.) ir K.R. (40 m.) gavo nurodymą važiuoti į Vandžiogalą – šalinti šio miestelio Ateities gatvėje užregistruoto vandentiekio ir kanalizacijos gedimo. Kartu važiavo darbų vadovas ir pagalbinis darbininkas. Kai vyrai darbas buvo užbaigtas, darbų vadovas ir pagalbinis darbininkas išvyko, o J.J.Š. ir K.R. pasiliko Vandžiogaloje ir nuėjo apžiūrėti kanalizacijos šulinio netoliese esančiose pievose. Vyrai apie tai niekam nepasakė, todėl juos aptiko tik vakare karvių melžti ėjęs Vandžiogalos gyventojas, kurio dėmesį patraukė lauko gale stovintis automobilis neužrakintomis durimis ir be priežiūros paliktais daiktais: pinigine, mobiliuoju telefonu. Netoliese buvo kanalizacijos šulinys su į šalį nuridentu dangčiu. Šulinio viduje vandžiogališkis pamatė vieną ant kito sukritusius vyrus – jie nejudėjo. Į nelaimės vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai ir medikai, buvo nustatyta, jog darbininkai nusinuodijo kanalizacijos šulinyje per ilgą laiką prisikaupusiomis itin pavojingomis metano dujomis (klaidinga interpretacija – vyrai mirė apsinuodiję kanalizacijos dujomis). Spėjama, kad vienas iš jų įlipo į šulinį ir, pasijautęs blogai, paprašė draugo pagelbėti, o antrasis, atskubėjęs pirmajam padėti, nė nepajuto, kaip prisikvėpavo mirtinų dujų. Neaišku, kodėl patyrę darbuotojai, lįsdami į kanalizacijos šulinį, neužsidėjo dujokaukių, neprisisegė saugos diržų, nes šios priemonės buvo rastos automobilyje.
Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/748853/kanalizacijos-suliniuose-slypi-mirtini-pavojai

2-as atvejis

Varėnos rajone, Puodžių kaime. Strielčiškių žemės ūkio bendrovėje, valydami gyvulininkystės komplekso fekalijų šulinį, dujomis apsinuodijo trys darbininkai. Bendrovės direktorius buvo liepęs pagalbiniam darbininkui E.J. kartu su UAB „Varėnos vandenys“ darbininkais praplauti užsikišusią kanalizaciją. E.J. įlipo į maždaug 3 metrų gylio kanalizacijos šulinį, nes reikėjo atsukti sklendės dangtį ir prisukti plokštelę, kad būtų galima prijungti siurblį ir praplauti kanalizaciją. Atlaisvinus sklendės dangtį, į šulinį ėmė veržtis srutos. Šulinyje buvusiam vyrui pasidarė bloga ir jis apalpo. Jo gelbėti vienas paskui kitą šoko du vyrai, bet ir jie apalpo. Kiti viršuje buvę žmonės skubiai organizavo nukentėjusiųjų iškėlimą į viršų, iškvietė medikus. Vienas lipusių į šulinį nukentėjo nesmarkiai – atsigavo Varėnos ligoninėje. Kiti du buvo išvežti gydytis į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninės (dabar Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė) Ūminių apsinuodijimų skyrių.
Visą straipsnį galite rasti https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/748853/kanalizacijos-suliniuose-slypi-mirtini-pavojai

1. Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-468 „Dėl būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir vartojimo tvarkos ir priešnuodžių, vartojamų apsinuodijusiems pacientams gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. V-1191. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/39ea2910774a11e496d1f482b62f41cd
2. Hydrogen sulfide. Available at: https://www.toxinz.com/
3. Holstege CP, Kirk MA. Cyanide and hydrogen sulfide. In: Nelson LS, Howland MA, Lewin NA, Smith SW, Goldfrank LR, Hoffman RS, editors. Goldfrank’s toxicologic emergencies, 11th ed. McGraw-Hill; 2019. Available at: https://accesspharmacy.mhmedical.com/content.aspx?bookid=2569&sectionid=210264536#1163004316
4. Kanalizacijos šuliniuose slypi pavojai. Šaltinis: Akistata. 2013-08-21. Prieiga per internetą: https://www.tv3.lt/naujiena/lietuva/748853/kanalizacijos-suliniuose-slypi-mirtini-pavojai
5. Reiffenstein RJ, Hulbert WC, Roth SH. Toxicology of hydrogen sulfide. Annu Rev Pharmacol Toxicol. 1992; 32:109–134.
6. Stonys A. Vandenilio sulfidas. Iš: Kajokas TV, Šurkus J, Stonys A, Badaras R, Purvaneckas R, Kuzminskis V ir kt. Klinikinė toksikologija: vadovėlis medicinos studentams. Kaunas: Naujasis lankas; 2002. p. 358–359.
7. Vandenilio sulfidas. Iš: Šurkus J, Kajokas TV, Goštautaitė S, Mironova I, Rutkauskaitė R, Badaras R ir kt. Medicinos toksikologija: ūminių apsinuodijimų diagnostika ir gydymas: universiteto vadovėlis. Kaunas: Naujasis lankas; 2010. p. 126–127.