Anafilaksija

Anafilaksija – ūminė, greitos eigos, dvi ir daugiau organų sistemų paveikianti alerginė reakcija, dėl kurios pacientas gali mirti. Po kontakto su ją sukėlusiu veiksniu, anafilaksija pasireiškia greitai – po nuo kelių minučių iki 2 val. ir gali būti vienos arba dviejų (kai simptomai pasikartoja po kelių valandų) fazių.

Greičiausiai simptomai atsiranda po kontakto su vaistais ar kraujo preparatais, įgėlus vabzdžiams kiek vėliau – po 10 – 15 min., maisto produktai gali sukelti anafilaksiją po 25–30 min.

• Gyvačių, vabzdžių (bičių, širšių, vapsvų ir kt.) bei kitų gyvūnų nuodai.
• Vaistai, pvz., antibiotikai (dažniausiai penicilinai ir cefalosporinai), insulinas, miorelaksantai, opioidai, rentgenokontrastinės medžiagos ir kt.
• Kraujas ir jo produktai.
• Natūralios gumos lateksas, vienkartinės priemonės, pvz., dializatoriai, ir dezinfekcinės medžiagos.
• Maistas (dažniausiai žemės ir kiti riešutai, kiaušiniai , pienas ir jo produktai, jūros gėrybės) ir kt.

Rizikos veiksniai

• Kai kurios ligos, pvz., bronchinė astma.
• Beta adrenerginių receptorių blokatorių, AKF inhibitorių ir alfa adrenerginių receptorių blokatorių vartojimas gali sunkinti anafilaksiją ir mažinti jos gydymo veiksmingumą.

Anafilaksijos atsiradimo mechanizmai yra skirtingi (imuninis ir neimuninis), tačiau jų rezultatas yra vienodas – įvyksta putliųjų ląstelių ir bazofilinių granuliocitų degranuliacija ir iš jų išsiskiria daug įvairių mediatorių (tokių kaip histaminas), fermentų ir baltymų, sukeliančių vazodilataciją, bronchų konstrikciją, didinančių kraujagyslių sienelių pralaidumą ir kt.

Dažniausiai būna odos ir gleivinių pakitimai (paraudimas, bėrimai, niežėjimas ir edema), kvėpavimo takų pažeidimas (nuo slogos ir užkimimo iki bronchospazmo, dusulio ir cianozės), tachikardija, hipotenzija iki šoko, sunkiais atvejais – asistolija. Gali būti virškinimo kanalo veiklos sutrikimų, pvz., pykinimas, vėmimas, viduriavimas, ir kitų simptomų, pvz., nerimas, mirties baimė ir pan.

• Jeigu yra galimybių, histaminas (per 15–60 min. nuo anafilaksijos pradžios) ir triptazių aktyvumas.
• Kraujo dujos ir pH.
• Širdies veiklos monitoravimas.
• Diurezės matavimas.

Visi pacientai turi būti hospitalizuoti, o simptomams išnykus turi būti stebimi iki kelių parų.

Pirmoji pagalba

• Reikia kuo skubiau nutraukti sąlytį su medžiaga, galimai sukėlusia anafilaksiją.
• Gyvybinių funkcijų stabilizavimas ir palaikymas, deguonies terapija (6–8 l/min.), jeigu reikia (vystosi arba gręsia kvėpavimo takų edema), endotrachėjinė intubacija ir DPV.
• Adrenalinas (žr. žemiau).
• Infuzoterapija (žr. žemiau).
• Rekomenduojama gulinčiam pacientui, jeigu galima, pakelti kojas.

Specifinis gydymas

• Svarbiausia gydymo priemonė yra adrenalinas:
  • švirkšti 0,3–0,5 mg (vaikams 0,01 mg/kg, bet ne daugiau kaip 0,5 mg) į raumenis (geriausiai į vidurinės šlaunies dalies priekinę šoninę pusę),
  • jeigu reikia, kas 5–15 min. švirkšti kartotinai,
  • kai nėra poveikio, lašinti į veną arba švirkšti infuzomatu iš pradžių 0,1 mkg/kg/min. greičiu, vėliau lašinimo greitį galima didinti (vaikams iki 1 mkg/kg/min.),
  • svarbu:
    • į veną nepatartina švirkšti didesnės kaip 0,01 proc. (0,1 mg/ml) koncentracijos tirpalo,
    • jeigu pacientams, vartojantiems beta adrenerginių receptorių blokatorių, adrenalino poveikio nėra, gali tekti švirkšti į veną gliukagono,
    • alergiškiems žmonėms, kuriems jau yra buvę sunkių alerginių reakcijų, rekomenduojama su savimi turėti adrenalino injektorių.
• H₁ histamino receptorių antagonistai. Švirkšti į veną 25–50 mg (vaikams 1 mg/kg , bet ne daugiau kaip 50 mg) difenhidramino arba 2 mg klemastino, vėliau dvi paras jų galima duoti gerti, pvz., cetirizino.
• H₂ histamino receptorių antagonistai. Švirkšti į veną 50 mg (vaikams 1 mg/kg , bet ne daugiau kaip 50 mg) ranitidino (veiksmingumas nėra įrodytas, kai kurie autoriai siūlo jų neskirti).
• Gliukokortikoidai. Sušvirkšti į veną 120 mg (vaikams 1 mg/kg, bet ne daugiau kaip 120 mg) metilprednizolono (veikia lėčiau, bet gali būti veiksmingas antrosios anafilaksijos fazės profilaktikai), deksametazono ar kt.

Simptominis gydymas

• • Kai yra bronchospazmas, skirti inhaliuoti bronchodilatatorių, pvz., salbutamolio.
  • Hipotenzija gydoma
    • druskų tirpalų (geriausia 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo) infuzija, iš pradžių greitai 1000–2000 ml (vaikams 20 ml/kg), po to iki 40–50 ml/kg/val. greičiu ir, jeigu reikia,
    • skirti papildomą vazopresorių, pvz., dopaminą,
  • Jeigu arterinis kraujospūdis normalus, lašinti į veną druskų tirpalų 100–200 ml/val. greičiu.
  • Skiriamos visos kitos reikalingos priemonės.

Penktadaliui pacientų anafilaksija gali pasikartoti per pirmąsias 12 val., o kartais net per 72 val. po pirmosios anafilaksijos fazės.
Mirtys dėl anafilaksijos gana retos (iki 1 proc.), bet lėtinės, sisteminės ir uždegiminės ligos, tokios kaip bronchinė astma ar širdies nepakankamumas, didina mirštamumą.

1. Bilo MB, Cichocka-Jarosz E, Pumphrey R et al. Self-medication of anaphylactic reactions duo to Hymenoptera stings – an EAACI task force consensus statement. Allergy. 2016; 71(7):931–943.
2. Blažienė A. Anafilaksijos diagnostika ir gydymas. Pulmonologija, imunologija ir alergologija. 2012; 2:32–34.
3. Blažienė A, Buterlevičiūtė N, Linauskienė K ir kt. Anafilaksijos dažnis, rizikos veiksniai ir diagnostika. Medicinos teorija ir praktika. 2016; 22(2):158–163. Prieiga per internetą: http://www.mtp.lt/files/MTP-22-2-7str-158-163psl.pdf
4. Bock SA. Fatal anaphylaxis. Available at: Available at: https://www.uptodate.com/contents/fatal-anaphylaxis?search=anaphylaxis&topicRef=392&source=see_link
5. Campbell RL, Kelso JM. Anaphylaxis: emergency treatment. Available at: https://www.uptodate.com/contents/anaphylaxis-emergency-treatment?search=anaphylaxis&source=search_result&selectedTitle=2~150&usage_type=default&display_rank=2
6. Kudzytė J, Rudzevičienė O, Valiulis A. Vaikų anafilaksijos diagnostikos ir gydymo protokolas. Vaikų pulmonologija ir alergologija. 2015; 18(2):73–91.
7. Pumphrey RS. Lessons for management of anaphylaxis from a study of fatal reactions. Clin Exp Allergy. 2000; 30(8):1144–1150.
8. Reingardienė D, Bilskienė D, Bilskis R. Anafilaksija: epidemiologija, patofiziologija, diagnostika, gydymas, profilaktika. Sveikatos mokslai: 2011; 21(2):96–104. Prieiga per internetą: https://sm-hs.eu/wp-content/uploads/2019/02/31-108-1-PB.pdf