– Hemosorbcijos metodika

Hemosorbcija (hemoperfuzija) yra pagrįsta medžiagų prisijungimu prie aktyvių sorbento paviršiaus porų. Sorbentai gaminami iš aktyvintosios anglies, jonų apykaitinių dervų, polimerinių ir kitų medžiagų, suformuojant laidžia plėvele padengtas granules arba skaidulas. Ši plėvelė apsaugo kraujo forminius elementus nuo pažeidimo, tačiau mažina adsorbcijos galimybes. Kai kuriose Rytų šalyse gaminami sorbentai neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų, gali sukelti nepageidaujamų reiškinių, tačiau yra universalesni ir veiksmingesni.

Hemosorbcijos metu iš kraujo gerai šalinamos iki 5000 Da dydžio medžiagos, mažesniais kiekiais šalinamos iki 30000 Da dydžio medžiagos).

Dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir subjektyvių, hemosorbcija lyginant su dializėmis yra rečiau taikoma apsinuodijimams gydyti, net tada, kai gydymo įstaigose yra galimybių ją atlikti. Hemosorbcija yra veiksmingesnė už dializes, šalinant šias medžiagas: (sąrašas bus pateiktas artimiausiu metu).

Kai kurios medžiagos, pvz. fenobarbitalis, šalinamos veiksmingiau, kai hemosorbcija atliekama kartu su hemodialize, t.y. atliekama hemosorbodializė.

Deja, Lietuvoje apsinuodijimams gydyti yra prieinamas tik vienas hemosorbentas – Adsorba, todėl čia pateikiame jo panaudojimo metodiką. Yra dviejų skirtingų dydžių kolonėlės: Adsoba 150C (150 g aktyvintosios anglies, veiklusis paviršius – 150 000 m², kolonėlės užpildymo tūris – 140 ml) ir Adsorba 300 C (300 g aktyvintosios anglies, veiklusis paviršius – 300 000 m², kolonėlės užpildymo tūris – 260 ml). Atliekant hemosorbciją su Adsorba galima iš kraujo pašalinti šias medžiagas: barbitūratus, bromizovalį (bromkarbamidą), etchlorvinolį, fenacetiną, fosforo organinius junginius, meprobamatą, metakvaloną, paracetamolį, parakvatą, salicilatus.

Sorbento paruošimas

• Kolonėlė prijungiama prie įprastinių hemodializės arba hemo(dia)filtracijos magistralių.
• Sorbento plovimo (ir kraujo tekėjimo) kryptis iš apačios į viršų, arterinė magistralė prieš ją prijungiant prie sorbento kolonėlės turi būti užpildyta 5 proc. gliukozės tirpalu.
• Iš pradžių plauti 500 ml 5 proc. gliukozės tirpalo, po to 2000 ml 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo su 5000 VV heparino (2500 VV/1000 ml) 100–150 ml/min. greičiu.

Kraujo paėmimas

• Hemosorbcijai atlikti į centrinę (vidinę jungo, poraktikaulinę ar šlaunies) veną reikia įkišti specialų, hemodializei skirtą trikanalį (geriau) arba dvikanalį centrinės venos kateterį.

Pradžia

• Galimas izovoleminis paciento prijungimas (kraujo magistralės pripildytos izotoninio natrio chlorido tirpalo).

Trukmė

• Apie 3 val.

Kraujo tėkmės greitis

• Pradinis 50–150 ml/min., jeigu paciento hemodinamika stabili – galima jį didinti.

Antikoaguliantas heparinas

• Injekcijos vieta:
  • galima švirkšti į arterinę magistralę prieš sorbento kolonėlę,
  • asmeniškai aš siūlyčiau 5–10 min. prieš hemosorbciją heparinizuoti pacientą.
• Dozavimas:
  • pradinė dozė apie 5000 VV,
  • palaikomąją dozę galima skirti į arterinę magistralę infuzomatu, dozuoti pagal ADTL (turi būti ilgesnis kaip 65–70 s, t.y. 1,5–2 kartus ilgesnis už normalų).

Pabaiga

• Baigiant hemosorbciją, reikia apversti sorbento kolonėlę, kad kraujas tekėtų žemyn.
• Kraują galima iš magistralių ir kolonėlės išstumti oru arba 200–300 ml 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo 100 ml/min. greičiu.

Hemosorbodializės ypatumai

• Jeigu nusprendžiama vienu metu atlikti hemosorbciją ir hemodializę, sorbento kolonėlę geriau jungti prieš dializatorių.

Gydymo pabaiga

• Paprastai yra atliekama viena hemosorbcija.
• Jeigu paciento būklės pagerėjimas yra nepakankamas, hemosorbciją galima tęsti (kartoti), pakeitus sorbento kolonėlę.
• Pasibaigus heparino poveikiui, reikia pašalinti kateterį iš centrinės venos, jeigu nėra kitų indikacijų jį palikti.

1. Bentley C, Kjellstrand CM. The treatment of severe drug intoxication with charcoal hemoperfusion in series with hemodialysis. J Dial. 1979; 3:337–348.
2. Denti E, Luboz MP, Tessore V. Adsorption characteristics of cellulose acetate coated charcoals. J Biomed Mater Res. 1975; 9(2):143–150.
3. Gambro Dialysatoren GmbH & Co. KG. English operator’s manual Adsorba®. 1998.
4. Gambro Lundia AB. Adsorba. Available at: http://www.impax.sk/files/2016-05-18-144248-HCEN8757_Adsorba.pdf [accessed August 14, 2019].
5. Gambro Lundia AB. Hemoperfusion: renal intensive care self-learning module. Available at: https://portal.baxter.semcon.com/sites/portal/files/gambro/list_content/file/lm_hp.pdf [accessed August 14, 2019].
6. Ghannoum M, Bouchard J, Nolin TD et al. Hemoperfusion for the treatment of poisoning: technology, determinants of poison clearance and application in clinical practice. Seminars in dialysis. 2016; 27(4):350–361. Available at: https://docs.wixstatic.com/ugd/363318_7663807fe8564bcabbaccfc56804aa28.pdf
7. Šurkus J. Sorbcijos // Kajokas TV, Šurkus J, Stonys A ir kt. Klinikinė toksikologija: vadovėlis medicinos studentams. Naujasis lankas, 2002. p. 127–129.
8. Tessore V, Luboz MP, Denti E. Use of uncoated activated carbon hemoperfusion in acute poisoning: in vitro studies. Contrib Nephrol. 1982; 29:65–75.