Centrinių venų kateterių priežiūra

Skyrius šiuo metu tvarkomas

Centrinių venų kateteriai yra skirti vaistams švirkšti, kristaloidų ir maitinamiesiems tirpalams, kraujui ir jo produktams lašinti, paimti kraujo tyrimams, matuoti CVS.

• Centrinės venos kateterizuojamos, kai:
• • techniškai neįmanoma arba sunku išpunktuoti arba kateterizuoti periferines venas,
  • reikalinga intensyvi infuzoterpija,
  • skiriami vaistai gali pažeisti periferines venas,
  • vaistų švirkšti į veną reikia ilgesnį laiko tarpą.

• Priklauso nuo kateterizuojamos venos, tačiau daugelis kontraindikacijų yra tik santykinės, pvz., kai yra krešumo sutrikimų, reikia juos bandyti koreguoti prieš kateterizaciją.
• Negalima kateterizuoti kraujagyslių, kai yra jų uždegimo požymių ir pro pažeistą odą.
• Nereikėtų kateterizacijai rinktis venų, šalia kurių yra odos uždegiminių procesų, tokiais atvejais kateterizaciją reikia atlikti sveikoje vietoje ir skirti antibiotikų pagal mikrofloros jautrumą.
• Reikia vengti kateterizacijų arti implantuotų stimuliatorių arba defibriliatorių bei anatominių deformacijų vietose.

• Ankstyvosios, įvykstančios kateterizacijos metu (dažniausiai kateterizuojant poraktikaulines venas):
  • nesėkmingas bandymas įkišti kateterį arba netinkama jo padėtis venoje,
  • kateterizuojamos venos arba gretutinės arterijos pradūrimas ir kraujavimas (gali būti pavojingas gyvybei),
  • pneumotoraksas,
  • širdies ritmo sutrikimai, kai pravedėjas arba kateteris patenka į dešinįjį skilvelį,
  • nervų pažeidimai,
  • oro embolija.
• Vėlyvosios:
  • vietinės infekcinės komplikacijos, pvz., kateterio kolonizacija, venos ir (arba) audinių aplink kateterį uždegimai,
  • bendrinės infekcinės komplikacijos (iki endokardito arba išsisėjusių pūlingų židinių),
  • kateterizuotos venos trombozė arba stenozė,
  • kateterio užkrešėjimas,
  • kateterio dislokacija.
• Kateterio šalinimo metu:
  • kraujavimas iš kateterio kanalo,
  • oro embolija.

• Priklauso nuo naudojimo tikslo, kateteriai:
  • gali būti įvairaus diametro,
  • nuo vieno iki trijų kanalų,
  • specialios paskirties, pvz., skirti hemodinamikos monitoravimui.
• Pirmenybė turi būti teikiama mažesnio diametro ir mažesnio kanalų kiekio kateteriams.
• Jeigu yra didelė infekcinių komplikacijų tikimybė, geriau pasirinkti kateterį su antimikrobine danga.

Naudojimas

Priežiūra

• Jeigu pro kateterį nebuvo lašinama tirpalų ar švirkščiama vaistų ilgiau kaip 12 val., ne rečiau kaip kas 12 val. jį reikia praplauti 10–20 ml 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo ir vėl užpildyti antikoagulianto tirpalu.
• Antikoagulianto tirpalas užpildymui paruošiamas pagal ASPĮ galiojančią tvarką, pvz., 5 000 VV heparino atskiedus 9 ml 0,9 proc. natrio chlorido tirpalo (500 VV/ml).
• Pakeisti tvarstį kateterizacijos vietoje reikia kasdien arba kiekvieną kartą, kai jis susiteršia arba atsiklijuoja.
• Jeigu tvarstis permatomas, lengviau įvertinti odą apie kateterizacijos vietą.

Šalinimas

• Kateterį reikia pašalinti, kai:
  • nebelieka indikacijų jį laikyti,
  • jis užkreša arba yra infekcijos požymių, o gydymo priemonės yra neveiksmingos.
• Kateterį galima šalinti tik gulinčiam pacientui:
  • Prieš ištraukiant kateterį iš venos, reikia nuimti tvarstį ir dezinfekuoti odą aplink jį.
  • Jeigu kateteris fiksuotas siūlais, reikia steriliu skalpeliu nupjauti siūlus.
  • Uždėti ant dūrio vietos sterilų marlinį tvarstuką, suvilgytą dezinfekuojamuoju tirpalu, ir jį prispaudus staigiu judesiu ištraukti kateterį.
  • Po ištraukimo išorinę kateterio kanalo angą laikyti 10 min. užspaustą steriliu marliniu tvarstuku.
  • Po 10 min. patikrinus ar nekraujuoja, uždėti sterilų spaudžiamąjį tvarstį.
• Pašalintą kateterį reikia apžiūrėti, įvertinant jo vientisumą, krešulius, infekcijos požymius ir kt., jeigu reikia, paimti mikrobiologinius pasėlius.

Kateterio pakeitimas

• Jeigu kateteris blogai funkcionuoja, bet nėra jokių infekcijos požymių, galima jį pakeisti nauju kateteriu toje pačioje vietoje, naudojant pravedėją:
  • pro kateterį įkišamas pravedėjas,
  • pašalinamas senasis kateteris,
  • įkišamas naujas kateteris.
• Jeigu reikia, centrinių venų kateterį galima pakeisti ir laikinu hemodializės kateteriu.
• Kateterio pakeitimas turi būti atliekamas tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kateterizacija.
• Jeigu yra infekcijos požymių, kateterizaciją reikia atlikti kitoje vietoje.
  • Ar iš pradžių šalinti senąjį kateterį, ar įkišti naują, sprendžia gydytojas, įvertinęs klinikinę situaciją.
  • Jeigu galima, pirmiausia reikia pašalinti senąjį kateterį ir vėliau, pvz., sekančią dieną, įkišti naują kateterį.

1. Dougherty L. Central venous devices: care and management. Wiley-Blackwell; 2008.
2. Ganeshan A, Warakaulle DR, Uberoi R. Central venous access. Cardiovasc Intervent Radiol. 2007; 30:26–33.
3. Gominet M, Compain F, Beloin C, Lebeaux D. Central venous catheters and biofilms: where do we stand in 2017? APMIS. 2017; 125(4):365–375.
4. Jamshidi R. Central venous catheters: indications, techniques, and complications. Semin Pediatr Surg. 2019; 28(1):26–32.
5. Lorente L, Henry C, Martin MM, Jimenez A, Mora ML. Central venous catheter-related infection in a prospective and observational study of 2,595 catheters. Crit Care. 2005; 9(6):R631–635.
6. Nolan ME, Yadav H, Cawcutt KA, Cartin-Ceba R. Complication rates among peripherally inserted central venous catheters and centrally inserted central catheters in the medical intensive care unit. J Crit Care. 2016; 31(1):238–242.
7. Pages J, Hazera P, Megarbane B, du Cheyron D, Thuong M, Dutheil J-J, et al. Comparison of alcoholic chorhexidine and providone-iodine cutaneous antiseptics for the prevention of central venous catheter-related infection: a cohort and quasi-experimental multicenter study. Intensive Care Med. 2016; 42(9):1418–1426.
8. Smith RN, Nolan JP. Central venous catheters. BMJ. 2013; 347:f6570.
9. Timsit J-F. What is the best site for central venous catheter insertion in critically ill patients? Crit Care. 2003; 7(6):397–399.
10. Бережанский БВ, Жевнерев АА. Катетер–ассоциированные инфекции кровотока. Клин микробиол антимикроб химиотер. 2006; 8(2):130–144.