Nazogastrinio zondo priežiūra

Skyrius šiuo metu yra tvarkomas

Jeigu apsinuodijusiam pacientui reikia išplauti skrandį, maksimalaus galimo diametro zondas įkišamas į skrandį pro burną ir, jeigu pacientas yra sąmoningas ir jam netaikoma DPV, išplovus skrandį arba supylus vienkartinę aktyvintosios anglies dozę ištraukiamas.

Jeigu numatoma, kad zondą skrandyje arba plonosiose žarnose reikės laikyti ilgiau, reikia jį įkišti pro nosį. Išplauti pro tokį zondą apsinuodijusiam pacientui skrandį yra įmanoma, jeigu apsinuodijimą sukėlė skystos konsistencijos nuodai.

• Skrandžio plovimas:
  • Apsinuodijusiems pacientams rekomenduojama skrandį plauti (pageidautina per pirmąsias 60 min.) po apsinuodijimo gyvybei pavojingu nuodų kiekiu.
  • Jeigu apsinuodijęs pacientas negali išgerti pats, vienkartinei aktyvintosios anglies dozei supilti.
  • Dėl vidinio kraujavimo ir kitų priežasčių.
• Kitos priežastys:
  • Virškinamojo kanalo dekompresija, kai yra žarnyno nepraeinamumas.
  • Enterinis maitinimas (reikalingas pacientams, kurių virškinamojo kanalo veikla nesutrikusi, tačiau jie negali maitintis pro burną, pvz., yra be sąmonės, jiems yra sutrikęs rijimas arba taikoma ilgalaikė DPV, ir išsekusiems pacientams).
  • Vaistų ir (arba) diagnostinių medžiagų skyrimas.

• Bendrosios:
  • Absoliučios:
    • stemplės susiaurėjimas,
    • kišimui pro nosį kaukolės pamato ir (arba) viršutinio žandikaulio lūžiai (galima tik pro burną).
  • Reliatyvios:
    • varikoziniai stemplės mazgai,
    • hemoraginė diatezė,
    • hospitalinės infekcijos pavojus, pvz., po veido arba žandikaulių sužalojimų arba operacijų.
• Specifinės apsinuodijusiems pacientams:
  • Sąmonės sutrikimai arba jeigu nėra apsauginių kvėpavimo takų refleksų, o pacientas neintubuotas.
  • Apsinuodijimai stipriai veikiančiomis korozinėmis medžiagomis (dėl stemplės perforacijos pavojaus).
  • Apsinuodijimai lakiosiomis ar putojančiomis medžiagomis.
  • Stemplės ar skrandžio pakitimai, didinantys perforacijos ar kraujavimo pavojų.
  • Paciento nesutikimas arba nesugebėjimas bendradarbiauti su medikais.

• Ūminės:
  • Zondo įkišimas į kvėpavimo takus.
  • Zondo užsilenkimas, užsimezgimas ir užsikimšimas.
  • Vėmimas ir aspiracija.
  • Laringospazmas.
  • Širdies ritmo sutrikimai.
  • Mechaninis viršutinės virškinamojo kanalo dalies gleivinių pažeidimas, stemplės arba skrandžio perforacija.
  • Nuodų patekimas į žarnyną (dažniausiai kai skrandžiui plauti vartojami per dideli skysčių kiekiai).
  • Skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimai ir kt.
• Susijusios su ilgalaikiu zondo naudojimu:
  • Zondo dislokacija.
  • Skrandžio turinio refliuksas ir aspiracija, ezofagitas, nosiaryklės ir stemplės erozijos, kraujavimas į virškinamąjį kanalą.
  • Rinitas, sinusitai, faringitas, plaučių uždegimas.
  • Nosies pertvaros ir sparnelių išopėjimas ar net nekrozė.
  • Nemalonūs pojūčiai, pvz., pykinimas, sunkumo jausmas viršutinėje dalyje ir kt.

• Zondo standumas:
  • Skrandžio plovimui ir virškinamojo kanalo dekompresijai geriau naudoti standesnius zondus, kad nebūtų zondo užsilenkimo pavojaus.
  • Kitiems tikslams geriau naudoti minkštus, iš poliuretano arba silikono pagamintus vienkanalius arba dvikanalius zondus, kurie yra patogūs pacientui ir sukelia mažiau komplikacijų.
    • Šie zondai gali būti naudojami ilgą laiką, bet ne ilgiau kaip 6 mėn., maitinimas pro nazogastrinį zondą rekomenduojamas ne ilgiau kaip 1 mėn.
• Zondo diametras:
  • Apsinuodijusiems pacientams turi būti naudojami maksimalaus galimo diametro zondai:
    • suaugusiesiems iki 36–40 Fr arba 12–13,3 mm išorinio skersmens,
    • vaikams iki 24–28 Fr arba 7,8–9,3 mm išorinio skersmens.
  • Kitiems tikslams naudojami plonesni zondai, pvz., suaugusiesiems dažniausiai 14–16 Fr nazogastriniai ir 3,5–12 Fr nazoenteriniai zondai.
• Zondo ilgis turi būti parenkamas atsižvelgiant į paciento ūgį ir sudėjimą.

Nuskausminimas

Nosiaryklės išpurškimas anestetikais sumažina jos dirginimą (žiaukčiojimą) ir palengvina zondo įkišimą.

Nazogastrinio zondo įkišimas

Zondo padėties patikrinimas

• Įkišus zondą pirmąsias dvi paras, kai kurie pacientai jaučia nosiaryklės dirginimą – veiksminga išpurkšti nosiaryklę anestetikais.
• Jeigu zondas nėra naudojamas dekompresijai, jo galą tarp paciento maitinimų reikia laikyti užkimštą kamšteliu.
• Jeigu zondas naudojamas dekompresijai, reikia reguliariai (ne rečiau kaip kas 8 val.) tikrinti jo praeinamumą.
• Reikia tinkamai prižiūrėti paciento nosį ir burnos ertmę:
  • valant nosį, sąmoningas pacientas neturėtų stipriai pūsti ir turi atsargiai naudotis nosine,
  • nosies ertmę drėkinti steriliu vazelinu,
  • valyti burnos ertmę, pvz., 0,05 proc. chlorheksidino tirpalu, mineraliniu vandeniu, į kurį galima įlašinti citrinos sulčių.
• Reikia reguliariai keisti pleistro priklijavimo prie odos vietą.
• Jeigu yra skrandžio turinio refliuksas į stemplę, o zondo ištraukti negalima, rekomenduojama skirti skrandžio sulčių sekreciją slopinančių vaistų.

Paciento maitinimas pro zondą

• Maitinant pacientą reikia griežtai laikytis higienos reikalavimų.
• Numatytą maisto kiekį reikia paskirstyti porcijomis nuo pusryčių iki vakarienės.
• Prieš kiekvieną maitinimą reikia pakelti lovos galvūgalį 30 laipsnių kampu ir atitraukiant švirkštu skrandžio turinio įsitikinti ar nepasislinko zondas.
• Prieš maitinimą ir po maitinimo zondą reikia išplauti šiltu virintu vandeniu arba 0,9 proc. natrio chlorido tirpalu.
• Maistas ir skysčiai turi būti kūno arba (bent jau) kambario temperatūros.
• Pro zondą dideliu švirkštu ne greičiau kaip per 15–20 min. sušvirkšti 200–300 ml skysto šilto maisto.
• Skystas maistas ir skysčiai turi būti švirkščiami pakaitomis, ne dažniau kaip kas valandą.
• Jeigu reikia pro zondą supilti vaistų, juos prieš tai reikia visiškai ištirpinti, o po to nuplautis 0,9 proc. natrio chlorido tirpalu.

Skysčių pusiausvyros stebėjimas

Reikia registruoti kada ir kiek maisto ir (arba) skysčių buvo duota pacientui ir 8 val. ryte susumuoti visos paros kiekį

Jeigu pro zondą skiriasi skrandžio turinys, reikia reguliariai, laikantis aseptikos ir antiseptikos taisyklių, ištuštinti jo surinkimo talpą, po kiekvieno ištuštinimo reikia užrašyti laiką ir išpiltą kiekį, o 8 val. ryte susumuoti visos paros kiek

• Šalinimas:
  • Zondą reikia ištraukti iš karto, kai nebelieka indikacijų jį laikyti.
  • Jeigu traukiant jaučiasi pasipriešinimas, reikia rentgenologinio tyrimo metu nustatyti jo priežastį.
• Zondą reikia keisti:
  • Jeigu jis blogai funkcionuoja.
  • Pastebėjus nosies ertmėje pakitimų, ištraukti ir įkišti naują zondą pro kitą nosies landą.
  • Jeigu zondas nėra skirtas ilgalaikiam naudojimui, reikia jį keisti kas savaitę.

1. Adamonis K, Bachmackis G, Bradulskis S, Juočas J, Petronienė R, Purtokas A. Enterinis maitinimas: mokymo metodinė priemonė studentams, rezidentams ir gydytojams. Kaunas: UAB Mažas žmogus; 1997.
2. Dugdale DC, Zieve D. Nasogastric feeding tube [accessed 2020-08-20]. Available at: https://medlineplus.gov/ency/patientinstructions/000182.htm
3. Henderson R, Bonsall A. Nasogastric (Ryles) tubes [accessed 2020-08-20]. Available at: https://patient.info/doctor/nasogastric-ryles-tubes
4. Holstege CP, Borek HA. Decontamination of the poisoned patient. In: Roberts JR, editor. Roberts and Hedges’ clinical procedures in emergency medicine and acute care, 7th ed. Philadelphia: Elsevier; 2019. p. 859–874.
5. Orinovsky I, Raizman E. Improvement of nutritional intake in Intensive Care Unit patients via a nurse – led enteral nutrition feeding protocol. Crit Care Nurse. 2018; 38(3):38–44.
6. Samuels LE. Nasogastric and feeding tube placement. In: Roberts JR, editor. Roberts and Hedges’ clinical procedures in emergency medicine and acute care, 7th ed. Philadelphia: Elsevier; 2019. p. 828–851
7. Šulgienė-Rabikauskienė AJ. Slaugos pagrindai: mokomoji knyga. Kaunas: Pagyvenusios moters veiklos centras; 2007.