Cheminiai nudegimai

Pirmoji pagalba įprastinių nudegimų metu
  • Kuo skubiau reikia pradėti vėsinti nudegusią vietą tekančiu 15–20 oC temperatūros vandeniu, pvz., vandentiekio ar upės, stengiantis atvėsinti nudegusią žaizdą.
  • Vėsinama kol pacientui nustoja skaudėti nudegusią vietą bei nuplaunamos cheminės medžiagos, bet ne ilgiau kaip 30 min., nes pacientas gali peršalti.
Kai kurios medžiagos, galinčios sukelti cheminius nudegimus
  • Bevandenis amoniakas.
  • Angliavandeniliai, pvz., benzinas.
  • Fenolis (karbolio rūgštis).
  • Baltasis fosforas (kartais randamas Baltijos pajūryje ir gali būti supainiotas su gintaru).
  • Neorganinės ir organinės rūgštys.
    • Įdomu kad šašų, padengiančių rūgščių pažeistas vietas, spalva gali priklausyti nuo rūgšties, pvz., azoto rūgšties – geltonas, sieros rūgšties – rudas arba juodas.
  • Oksidatoriai.
  • Šarmai (pastarieji nudegimą gali sukelti ir sprogus automobilio oro pagalvei) ir kt.

Odą gali pažeisti ir cementas, karštas asfaltas bei karštos dervos (bitumas).

Toksinio poveikio mechanizmas

Vienos medžiagos sukelia daugiau cheminį nudegimą, kuris priklauso nuo vykstančių reakcijų pobūdžio (pvz., rūgštys denatūruoja baltymus ir sukelia koaguliacinę nekrozę, dėl šarmų poveikio lipidai virsta muilais, kinta baltymų struktūra, išbrinksta kolageno skaidulos – atsiranda kolikvacinė nekrozė, o angliavandenilių poveikis paprastai apsiriboja odos sudirginimu), kitos, pvz., baltasis fosforas, – cheminį ir terminį nudegimus, tuo tarpu amoniako garai gali sukelti nušalimą.

Tam tikros medžiagos, pvz., amoniakas, įkvėptos gali sukelti kvėpavimo takų pažeidimą, o prasiskverbę pro odą arba rezorbuotos iš kvėpavimo takų – ir sisteminį apsinuodijimą, pvz., fluoro ir oksalo rūgštys – hipokalcemiją, fenolis – CNS veiklos sutrikimus (imtinai iki kvėpavimo centro slopinimo) ir hipotenziją, skruzdžių rūgštis – hemolizę ir kt.

Pirmoji pagalba, nudegus cheminėmis medžiagomis

Cheminių medžiagų pašalinimas

Reikia kuo greičiau

  • nurengti nukentėjėlį,
  • nuimti papuošalus ir,
  • jeigu galima, atsargiai pašalinti (sausa servetėle arba rankšluosčiu nuvalyti) nuo odos chemines medžiagas, ypač reaguojančias arba išskiriančias daug šilumos su vandeniu, t.y.
    • negesintas kalkes (sudėtyje yra kalcio oksido),
    • koncentruotas druskos ir sieros rūgštis,
    • šarminių medžiagų likučius.

Jeigu ant odos randama baltojo fosforo,

  • pincetu nuimtus jo gabaliukus reikia skubiai pamerkti į šaltą vandenį arba bent jau apiberti drėgnu smėliu.

Cezio, kalio, ličio, magnio, natrio ar titano tetrachlorido gabaliukus reikia

  • pamerkti į nevandeninį skystį, pvz., mineralinį aliejų, nes reaguodami su vandeniu jie sudaro kenksmingus junginius.

 

Užterštų kūno paviršių plovimas

Po to nuplauti užterštus kūno paviršius tekančiu vandeniu ir, jeigu reikia, muilu. Plaunama iki 1 val., todėl turi būti naudojamas kiek šiltesnis vanduo nei įprastinių nudegimų metu. Jeigu ant odos pateko šarmų, gali tekti plauti ir ilgiau. Kai kurie specialistai rūgščių ir šarmų pažeistas vietas siūlo plauti tol, kol susinormalizuos jų pH (prieš matuojant pH, tikrinimo vietą reikia nusausinti).

Negalima plauti dideliu slėgiu, kad neaptaškyti cheminėmis medžiagomis sveikos odos.

Gerai išplauti (ne trumpiau kaip 15 min.) akis šiltais tirpalais arba vandeniu. Kad būtų galima užtikrinti pakankamos trukmės plovimą, gali būti reikalingi vietiniai anestetikai, pvz., 0,5 proc. proksimetakainas (alkainas), būtina kuo skubesnė gydytojo oftalmologo konsultacija. Fluoro rūgšties pažeistas akis reikia plauti ne trumpiau kaip 30 min.

Fenolio pažeistas vietas rekomenduojama nuplauti neskiestu polietilenglikolio tirpalu, izopropanolio tirpalu arba jų mišiniu.

Personalas turi naudoti saugos priemones: storos gumos pirštines, jeigu reikia, kvėpavimo takų apsaugos ir kitas priemones.

 

Pirminis žaizdų tvarstymas

  • Pažeistas vietas uždengti drėgnais kompresais, suvilgytais vandeniu, fiziologiniu tirpalu arba antiseptiniais tirpalais, pvz., chlorheksidino, furacilino, oktenidino ir kt.
  • Kai kompresai išdžiūsta, juos reikia pakartotinai suvilgyti, nes garuojant vėsinama žaizda, slopinamas uždegimas ir skausmas.

 

Pirmoji pagalba nudegus fluoro rūgštimi

  • Nuplovus fluoro rūgšties pažeistas vietas ir užsimovus dvigubas chirurgines pirštines, reikia gerai (30–60 min.), bet atsargiai jas įtrinti 2,5 proc. kalcio gliukonato geliu. Jeigu kalcio gliukonato gelio nėra, reikia
    • 3,5 g kalcio gliukonato sumaišyti su 140 ml kokio nors medicininio aliejaus arba
    • 10 ml 10 proc. kalcio gliukonato tirpalo sumaišyti su 10 g vandens pagrindu pagaminto lubrikanto, pvz., K-Y Lubricating Jelly, arba
    • mirkyti ją kalcio druskų tirpale.
  • Jeigu skausmas nepraeina, į pažeistos vietos ir aplinkinių vietų odą reikia sušvirkšti 5 proc. kalcio gliukonato tirpalo (0,5 ml /1 cm2). Infiltruojant pirštų odą, reikalinga laidinė nejautra, jeigu fluoro rūgšties pateko į nagų guolius, reikia pašalinti nagus.
  • Jeigu per valandą skausmas nesumažėjo, reikia švirkšti 10 proc. kalcio gliukonato tirpalo
    • į pažeistos galūnės arteriją (10–15 ml su 40 ml druskų tirpalo per 3 val.) arba
    • retrogradiškai į veną (10–15 ml su 3000–5000 VV heparino ir 40 ml druskų tirpalo) taip pat, kaip atliekant intraveninę regioninę anesteziją pagal Augustą Byrą (A.Bier).
  • Intravaskulines injekcijas galima kartoti, tačiau dėl arterijų spazmų ir (arba) trombozės jos gali sukelti odos nekrozę.
  • Jeigu pažeisti dideli odos plotai, reikia iš karto į arteriją arba retrogradiškai į veną švirkšti 10 proc. kalcio gliukonato.

 

Dervų ir asfalto pašalinimas nuo odos

Jeigu nepavyko vandeniu nuplauti ant odos užtiškusių dervų arba asfalto, nereikia bandyti jų pašalinti teikiant pirmąją pagalbą, o atsargiai nuvalyti gydymo įstaigoje, prieš tai suminkštinus susidariusią luobą vazelinu arba riebaliniais antibiotikų tepalais, tai gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų (literatūros duomenimis šiam tikslui buvo naudojama nuo alyvuogių ar saulėgrąžų aliejaus iki aromatinių tirpiklių ir surfaktantų, pvz., naftaleno, polioksietileno sorbitano).

 

Draudžiama

Negalima teikiant pirmąją pagalbą naudoti bepanteno ir pantenolio purškalų ir tepalų bei šaltalankio aliejaus. Šios priemonės tinka pirmajai pagalbai tik saulės nudegimams gydyti, kitais atvejais jų sudedamųjų dalių poveikis yra neigiamas (aliejus, parafinas ir vaškas sudaro palankias sąlygas mikroorganizmams, o spiritas sukelia dirginimą ir skausmą), be to, ką tik nudegę audiniai negali įsisavinti provitaminų.

Negalima žaizdos tepti sviestu, grietine, aliejumi, barstyti druska.

Žaizdų priežiūra
  • Po keletos valandų po cheminio nudegimo rekomenduojama uždėti tvarstį, kad apsaugoti žaizdą nuo traumavimo
    • pirmojo pasirinkimo vaistas yra 1 proc. sidabro sulfadiazinas (sulfargino arba dermazino tepalas, silvadene kremas), turintis antiseptinį poveikį, mažinantis skausmą ir apsaugantis likusius gyvus audinius,
    • taip pat galima naudoti sulfatiazolio (argosulfano) kremą.
  • Po paros pacientą reikia perrišti, tolimesnio gydymo taktika ir vaistų pasirinkimas priklauso nuo nudegimo vietos, gylio ir ploto bei paciento savijautos ir kt., sprendimus turi priimti atitinkamą patirtį turintys specialistai.
  • Nudegimus gydyti vietiškai vartojamais antibiotikais nerekomenduojama.
  • Žaizdų priežiūrai bepanteno ir pantenolio purškalų ir tepalų bei šaltalankio aliejaus negalima naudoti beveik dvi pirmąsias savaites po nudegimo.
  • Provitaminų preparatus galima pradėti naudoti 10–14 dienų po nudegimo, kai reikia sustiprinti žaizdą padengusį epidermį. Tam tinka visi maitinantys–drėkinantys bendrosios paskirties kremai, iššutimams gydyti ir niežuliui mažinti skirti kremai.
Kiti gydymo principai
  • Gyvybinių funkcijų stabilizavimas ir palaikymas.
  • Skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimų korekcija (gali būti reikalinga intensyvi infuzinė terapija).
  • Analgetikai.
  • Jeigu reikia, sušvirkšti antitetaninio serumo stabligės profilaktikai.
  • Visos kitos reikalingos priemonės.
Literatūra
  1. Chemical skin injury: mechanisms, prevention, decontamination, treatment. Ed. Maibach HI et al. Springer, 2014.
  2. Hydrofluoric acid. Available at: https://www.toxinz.com/ [accessed July 31, 2019].
  3. Kalasauskienė A, Boguševičienė R. Akių cheminių nudegimų gydymo analizė. Sveikatos mokslai. 2004; 6:34–37.
  4. Kaushik S, Bird S. Topical chemical burns: initial assessment and management. Available at: https://www.uptodate.com/contents/topical-chemical-burns-initial-assessment-and-management?search=chemical%20burns&source=search_result&selectedTitle=1~67&usage_type=default&display_rank=1 [accessed August 21, 2019].
  5. Rimdeika R. Nudegimas // Chirurgija. I tomas. Bendroji dalis: vadovėlis. Sud. Pundzius J. UAB Vitae Litera, 2012, p. 338–358.
Jūs turite galimybę stebėti kaip artimiausių metų bėgyje vyks būsimojo Medicinos ir veterinarijos toksikologijos vadovėlio leidyba ir naudotis jau parengtais skyriais. Apgailestaujame dėl to, kad procesas nėra labai greitas ir dėl galimų techninių problemų.