Enterosorbcija: vienkartinė aktyvintosios anglies dozė

Bendrieji klinikinės toksikologijos klausimai / Enterosorbcija: vienkartinė aktyvintosios anglies dozė
Metodika

Enterosorbcija dažniausiai yra atliekama, skiriant 0,5–1 g/kg (vaikams iki 1 metų – 10–25 g, 1–12 metų – 25–50 g, paaugliams ir suaugusiesiems – 25–100 g) aktyvintosios anglies prieš, po arba vietoj skrandžio plovimo pro zondą ar vėmimo sukėlimo. Su vandeniu sumaišytos aktyvintosios anglies reikia duoti išgerti arba supilti pro zondą. Patogiau yra vartoti paruoštas skystas šio enterosorbento formas, turinčias didesnį veiklųjį paviršių, daugiau kaip 100 g skirti nerekomenduojama, nes galimas vėmimo ir aspiracijos pavojus.

Apsinuodijus enterosorbentų gali būti skiriama vieną kartą arba vieną – dvi paras kas 2–8 val. (žr. Enterosorbcija: kartotinės aktyvintosios anglies dozės).

Enterosorbcijai gali būti vartojamos ir jonų apykaitinės dervos, skiriamos pagal nurodymus informaciniuose lapeliuose.

Indikacijos
  • Aktyvintosios anglies pirmosiomis 60 min. (galima ir vėliau), apsinuodijus potencialiai toksiniu arba gyvybei pavojingu nuodų kiekiu.
  • Cholestiramino, kolestipolio, apsinuodijus chlorintais angliavandeniliais ar širdį veikiančiais glikozidais.
  • Kalcio polistireno sulfonato hiperkalemijai gydyti.
  • Natrio polistireno sulfonato, apsinuodijus ličio druskomis.
Kontraindikacijos
  • Neapsaugoti kvėpavimo takai, kai nėra apsauginių jų refleksų arba yra aspiracijos pavojus.
  • Virškinamojo kanalo nepraeinamumas arba perforacijos.
  • Apsinuodijimai korozinėmis medžiagomis.
  • Numatomas paciento gydymas geriamaisiais priešnuodžiais.
  • Numatomi endoskopiniai tyrimai.
Komplikacijos
  • Pykinimas, vėmimas, aspiracija.
  • Pilvo skausmai, viduriavimas, tai komplikacijos, kurios dažniau pasitaiko, jeigu kartu skiriama sorbitolio.
  • Vidurių užkietėjimas pasitaiko, skiriant kartotines enterosorbentų dozes.
Pastabos

Aktyvintoji anglis nejungia:

  • arseno ir metalų (cinko, gyvsidabrio, kadmio, švino, kalcio, kalio, ličio, magnio, natrio ir kt.),
  • rūgščių ir šarmų,
  • angliavandenilių,
  • alkoholių,
  • glikolių,
  • aliejų

Jeigu vartojamos aktyvintosios anglies tabletės, skirti apsinuodijusiam pacientui tinkamą dozę yra sunku.

Literatūra
  1. American Academy of Clinical Toxicology, European Association of Poisons Centres and Clinical Toxicologists. Position paper: single-dose activated charcoal. Clin Toxicol. 2005; 43:61–87.
  2. Enterosorbcija: vienkartinė aktyvintosios anglies dozė // Šurkus J, Kajokas TV, Goštautaitė S ir kt. Medicinos toksikologija: ūminių apsinuodijimų diagnostika ir gydymas: universiteto vadovėlis. Naujasis lankas, 2010, p. 15.
  3. Hendrickson RG, Kusin S. Gastrointestinal decontamination of the poisoned patient. Available at: https://www.uptodate.com/contents/gastrointestinal-decontamination-of-the-poisoned-patient?search=ipecac&source=search_result&selectedTitle=1~40&usage_type=default&display_rank=1#H18993963
Jūs turite galimybę stebėti, kaip artimiausių metų bėgyje vyks būsimojo Medicinos ir veterinarijos toksikologijos vadovėlio leidyba ir naudotis jau parengtais skyriais. Atsiprašome dėl to, kad šis procesas nėra labai greitas ir dėl galimų techninių problemų.