Forsuota diurezė ir šlapimo šarminimas

Bendrieji klinikinės toksikologijos klausimai / Forsuota diurezė ir šlapimo šarminimas

Tai du gydymo metodai, kurių daugelis specialistų neatskiria. Gali būti taikomi, kai:

  • yra pakankama inkstų funkcija,
  • nėra šoko,
  • negresia smegenų arba plaučių edema,
  • negresia širdies ir kraujagyslių sistemos dekompensacija.

Prieš juos taikant reikia koreguoti elektrolitų pusiausvyros sutrikimus.

Metodika

Forsuota diurezė

Intensyviojo infuzinio gydymo metu, vartojant osmodiuretikus arba saluretikus, reikia pasiekti 3–6 ml/kg/val. ar net iki 500–800 ml/val. diurezę. Paprastai yra taikoma šarminė forsuota diurezė, kai natrio hidrokarbonatu šlapimo pH yra padidinamas iki 7,5–8,0, nes rūgštinės prigimties medžiagos šarminiame šlapime jonizuojasi, sumažindamos savo reabsorbciją inkstų kanalėliuose, be to, dėl apsinuodijimo ir jo komplikacijų dažnai prasideda acidozė.

Šlapimo šarminimas

Lašinant natrio hidrokarbonato, šlapimo pH yra palaikomas 7,5–8,5, diurezė – iki 100–200 ml/val., pvz., apsinuodijus salicilatais siūloma lašinti į veną:

  • suaugusiesiems 450 ml 4,2 proc. natrio hidrokarbonato tirp./val.,
  • vaikams – 25–50 mmol/l arba 50 ml 4,2 proc. natrio hidrokarbonato tirp./val.,
  • kai yra acidozė, natrio hidrokarbonato dozės gali būti didesnės.

Taikant:

  • šlapimo pH kontroliuoti kas 15–30 min., o pasiekus pH 7,5–8,5 – kas valandą,
  • kas valandą matuoti CVS, tirti kalį, kraujo dujas ir pH,
  • matuoti valandinę diurezę.
Indikacijos

Galima taikyti, kai reikia iš organizmo pašalinti silpnai su plazmos baltymais susijungusias ir turinčias mažą pasiskirstymo tūrį medžiagas, jeigu jos pačios arba jų nuodingi metabolitai yra išskiriami pro inkstus.

  • Forsuota diurezė gali būti indikuotina apsinuodijus:
    • fenobarbitaliu,
    • salicilatais.
  • Šlapimo šarminimas gali būti indikuotinas apsinuodijus:
    • salicilatais,
    • galbūt fenobarbitaliu, fluoridais, metotreksatu.
Kontraindikacijos
  • Inkstų nepakankamumas.
  • Bet kokios kilmės šokas, hipovolemija.
  • Smegenų arba plaučių edema, arba jos grėsmė.
  • Širdies ir kraujagyslių sistemos dekompensacija arba jos grėsmė.
Komplikacijos

Prasideda dėl vandens ir elektrolitų bei šarmų ir rūgščių pusiausvyrų organizme sutrikimų bei osmosinio slėgio pokyčių:

  • organizmo dehidratacija,
  • hiperhidratacija ir plaučių arba smegenų edema,
  • hipokalemija, hipokalcemija,
  • hipernatremija,
  • alkalozė ir kt.
Pastabos

Forsuota diurezė ir šlapimo šarminimas yra mažiau veiksmingi gydymo metodai, todėl yra taikomi kai nėra galimybių atlikti hemodializės ar hemosorbcijos.

Jeigu pacientui vieną ar keletą kartų yra sušvirkščiama diuretikų diurezei palaikyti ar skysčių pertekliui iš organizmo pašalinti, tai nėra forsuota diurezė.

Literatūra
  1. Forsuota diurezė ir šlapimo šarminimas // Šurkus J, Kajokas TV, Goštautaitė S ir kt. Medicinos toksikologija: ūminių apsinuodijimų diagnostika ir gydymas: universiteto vadovėlis. Naujasis lankas, 2010, p. 19.
  2. Proudfoot AT, Krenzelok EP, Vale JA. Position paper on urine alkalinization. J Toxicol Clin Toxicol. 2004; 42:1–26.
Jūs turite galimybę stebėti, kaip artimiausių metų bėgyje vyks būsimojo Medicinos ir veterinarijos toksikologijos vadovėlio leidyba ir naudotis jau parengtais skyriais. Atsiprašome dėl to, kad šis procesas nėra labai greitas ir dėl galimų techninių problemų.