– Gydymo priešnuodžiais principai

Bendrieji klinikinės toksikologijos klausimai / – Gydymo priešnuodžiais principai
Apibrėžimas

Priešnuodžiai (antidotai) – medžiagos, tiesiogiai ar netiesiogiai naikinančios nuodų poveikį arba teigiama linkme keičiančios jų biotransformaciją.

Skirstymas atsižvelgiant į veikimo pobūdį
  • Priešnuodžiai, kurie, jungdamiesi su nuodingomis medžiagomis, tiesiogiai paverčia jas nekenksmingais junginiais, pvz., kompleksonai, magnio sulfatas (toks poveikis būdingas ir antitoksiniams serumams bei fragmentuotiems antikūnams).
  • Priešnuodžiai, teigiama linkme keičiantys nuodų biotransformaciją, pvz., cholinesterazės reaktyvikliai, etanolis.
  • Funkciniai priešnuodžiai, turintys priešingą nei nuodingųjų medžiagų farmakologinį poveikį toms pačioms organizmo sistemoms, pvz., atropinas, flumazenilis, naloksonas. Šie priešnuodžiai dažniausiai blokuoja receptorius, kuriuos veikia nuodingosios medžiagos.
Skirstymas atsižvelgiant į paskirtį
  • Vaistai, kurie vartojami tik kaip priešnuodžiai, pvz., cholinesterazės reaktyvikliai, jų dozavimas nurodytas jų informaciniuose lapeliuose.
  • Vaistai įvairioms ligoms gydyti (pvz., atropinas, penicilinas ir piridoksinas), maisto papildai (pvz., metioninas) ir net svaiginimuisi skirti produktai (pvz., maždaug 40o stiprumo alkoholiniai gėrimai), jų skyrimo indikacijas ir dozavimą reikia žinoti arba turėti galimybę pasitikslinti.
Gydymui būtinos sąlygos
  • Priešnuodžiai veiksmingi tik toksikogeninėje apsinuodijimo stadijoje (lėtinių apsinuodijimų atvejais, jeigu nuodingosios medžiagos kaupiasi organizme, priešnuodžius galima vartoti ir vėliau).
  • Gydymas yra labai specifiškas, todėl gali būti taikomas tik tiksliai nustačius į organizmą patekusį nuodą.
  • Gydymą priešnuodžiais būtina derinti su kitais gydymo būdais – nuodų šalinimu iš organizmo ir simptominiu gydymu.
  • Kartais reikia tarpusavyje derinti kelis skirtingus ar net panašius priešnuodžius, pvz., apsinuodijus cianidais – amilnitritą, natrio nitritą ir natrio tiosulfatą arba atropiną su cholinesterazės reaktyvikliais, apsinuodijus fosforo organiniais junginiais.
Literatūra
  1. Stonys A, Šurkus J. Gydymas priešnuodžiais. Iš: Kajokas TV, Šurkus J, Stonys A, Badaras R, Purvaneckas R, Kuzminskis V ir kt. Klinikinė toksikologija: vadovėlis medicinos studentams. Kaunas: Naujasis lankas; 2002. p. 144–162.
Jūs turite galimybę stebėti, kaip artimiausių metų bėgyje vyks būsimojo Medicinos ir veterinarijos toksikologijos vadovėlio leidyba ir naudotis jau parengtais skyriais. Atsiprašome dėl to, kad šis procesas nėra labai greitas ir dėl galimų techninių problemų.