Pagrindiniai klinikinės toksikologijos terminai

Bendrieji klinikinės toksikologijos klausimai / Pagrindiniai klinikinės toksikologijos terminai
Toksikokinetikos ir toksikodinamikos terminai

Pasiskirstymo tūris nusako, kokia medžiagos dalis yra santykiškai pasiekiamoje organizmo dalyje, t.y. juo didesnis pasiskirstymo tūris, juo mažiau medžiagos cirkuliuoja kraujagyslėse.

Mirtina (letali) biotransformacija (letali sintezė) vyksta, kai nuodo metabolizmo organizme metu susidaro metabolitai, nuodingesni už pradinę medžiagą, pvz., mažai nuodingas metanolis metabolizuojamas į labai nuodingus formaldehidą ir skruzdžių rūgštį.

Toksikometrijos terminai

Indiferentinė dozė – nuodų kiekis, nesukeliantis pokyčių organizme.

Slenkstinė dozė (Limac) – nuodų kiekis, sukeliantis pirmuosius, neryškius apsinuodijimo požymius.

Toksinė dozė – nuodų kiekis, sukeliantis būdingus klinikinius apsinuodijimo požymius.

Minimali mirtina (letali) dozė (MLD arba LDmin) – mažiausias nuodų kiekis, nuo kurio galima mirti (yra aprašytas mirties atvejis arba žūsta vienas gyvūnėlis iš visos eksperimentinės grupės).

Vidutinė mirtina (letali) dozė (LD50) – nuodų kiekis, nuo kurio žūsta 50 proc. eksperimentinių gyvūnėlių.

Absoliuti mirtina (letali) dozė (LD100 arba LDmax) – mažiausias nuodų kiekis, nuo kurio žūsta visi eksperimentiniai gyvūnėliai.

Mirtina (letali) dozė (LD) – atitinka MLD ar LD50.

Vidutinė mirtina (letali) koncentracija arba concentratio letalis (CL50) – nuodų koncentracija, nuo kurios žūsta 50 proc. eksperimentinių gyvūnėlių.

Absoliuti mirtina (letali) koncentracija (CL100) – mažiausia nuodų koncentracija, nuo kurios žūsta visi eksperimentiniai gyvūnėliai.

Klinikinės toksikologijos atvejais dozės matuojamos mkg/kg, mg/kg ar g/kg arba bendra doze 70 kg kūno masės žmogui.

Nuodų koncentracija ore išreiškiama mg/m3 arba ppm (part per million), t.y. cm3/m3 (vienas kubinis centimetras toksinės medžiagos vienam kubiniam metrui oro).

Literatūra
  1. Pagrindiniai klinikinės toksikologijos terminai // Šurkus J, Kajokas TV, Goštautaitė S ir kt. Medicinos toksikologija: ūminių apsinuodijimų diagnostika ir gydymas: universiteto vadovėlis. Naujasis lankas, 2010, p. 6.
Jūs turite galimybę stebėti, kaip artimiausių metų bėgyje vyks būsimojo Medicinos ir veterinarijos toksikologijos vadovėlio leidyba ir naudotis jau parengtais skyriais. Atsiprašome dėl to, kad šis procesas nėra labai greitas ir dėl galimų techninių problemų.