Dietiksimas ir dipiroksimas

Centrinio veikimo cholinesterazės reaktyviklis dietiksimas anksčiau buvo skiriamas kartu su periferinio veikimo cholinesterazės reaktyvikliu dipiroksimu, švirkščiant abiejų po pusę dozės.

Dietiksimas buvo švirkščiamas į raumenis po 300–500 mg, jeigu reikia, kas 3–4 val., o dipiroksimas buvo švirkščiamas po oda, į raumenis arba į veną po 150 mg, sunkių apsinuodijimų atvejais – po 150 mg kas 1–4 val.

Šiuo metu šių vaistų nėra.

Literatūra
  1. Fosforo organiniai junginiai // Šurkus J, Stonys A, Lekšienė R ir kt. Medicinos toksikologija: ūminiai apsinuodijimai: universiteto vadovėlis. Naujasis lankas, 2009, p. 96–99.
  2. Stonys A, Šurkus J. Gydymas priešnuodžiais // Kajokas TV, Šurkus J, Stonys A ir kt. Klinikinė toksikologija: vadovėlis medicinos studentams. Naujasis lankas, 2002. p. 144–162.
Jūs turite galimybę stebėti kaip artimiausių metų bėgyje vyks būsimojo Medicinos ir veterinarijos toksikologijos vadovėlio leidyba ir naudotis jau parengtais skyriais. Apgailestaujame dėl to, kad procesas nėra labai greitas ir dėl galimų techninių problemų.