Dietiksimas ir dipiroksimas
Bendrieji klinikinės toksikologijos klausimai / – PRIEŠNUODŽIŲ VARTOJIMAS (acetilcisteinas – uridino triacetatas) / Cholinesterazės reaktyvikliai / Dietiksimas ir dipiroksimas
Centrinio veikimo cholinesterazės reaktyviklis dietiksimas anksčiau buvo skiriamas kartu su periferinio veikimo cholinesterazės reaktyvikliu dipiroksimu, švirkščiant abiejų po pusę dozės.
Dietiksimas buvo švirkščiamas į raumenis po 300–500 mg, jeigu reikia, kas 3–4 val., o dipiroksimas buvo švirkščiamas po oda, į raumenis arba į veną po 150 mg, sunkių apsinuodijimų atvejais – po 150 mg kas 1–4 val.
Šiuo metu šių vaistų nėra.
Literatūra
- Fosforo organiniai junginiai // Šurkus J, Stonys A, Lekšienė R ir kt. Medicinos toksikologija: ūminiai apsinuodijimai: universiteto vadovėlis. Naujasis lankas, 2009, p. 96–99.
- Stonys A, Šurkus J. Gydymas priešnuodžiais // Kajokas TV, Šurkus J, Stonys A ir kt. Klinikinė toksikologija: vadovėlis medicinos studentams. Naujasis lankas, 2002. p. 144–162.