Silibininas
Bendrieji klinikinės toksikologijos klausimai / – PRIEŠNUODŽIŲ VARTOJIMAS (acetilcisteinas – uridino triacetatas) / Silibininas
Nuodingosios medžiagos: amanitinai
Amanitinų yra šiuose grybuose: baltojoje, smailiakepurėje ir žalsvojoje musmirėse, kaštoninėje ir smailiažvynėje žvynabudėse bei eglinė kūgiabudėje.
Poveikio mechanizmas
Silibininas blokuoja amanitinų pernašą į kepenų ląsteles.
Indikacijos
Įtarus apsinuodijimą (iš anamnezės paaiškėjus, jog valgyta žaliųjų musmirių ar kitų žalios spalvos grybų, didėja transaminazių aktyvumas, blogėja krešumo rodikliai) pradedamas gydymas, tęsiamas patvirtinus apsinuodijimo diagnozę arba po konsultacijos su klinikinės toksikologijos gydytoju.
Priešnuodžio vartojimas
- Pirmąją gydymo valandą skiriama 5 mg/kg į veną,
- po to lašeliniu būdu po 20 mg/kg/d., kol sunormalės transaminazių aktyvumas.
Penicilino G kartu skirti nereikia.
Literatūra
- Dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-468 „Dėl būtinųjų priešnuodžių rinkinio asmens sveikatos priežiūros įstaigose įsigijimo ir vartojimo tvarkos ir priešnuodžių, vartojamų apsinuodijusiems pacientams gydyti asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sąrašo patvirtinimo“ pakeitimo: Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. lapkričio 17 d. įsakymas Nr. V-1191. Prieiga per internetą: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/39ea2910774a11e496d1f482b62f41cd
- Kajokas TV. Ciklopeptidai // Kajokas TV, Šurkus J, Stonys A ir kt. Klinikinė toksikologija: vadovėlis medicinos studentams. Naujasis lankas, 2002, p. 430–435.
