Vynuogės ir razinos

Smulkiųjų gyvūnų apsinuodijimai / Vynuogės ir razinos

Skyrius šiuo metu yra tvarkomas

 

Vynuogės yra vynmedžių (Vitis spp.) uogos, valgomos šviežios, iš jų gaminamos uogienės, sultys, daromas vynas.

Razinos – džiovintos vynuogės, vartojamos kaip maisto produktas, pagrindinė jų sudedamoji dalis fruktozė.

Literatūroje galima rasti aprašytų pavienių analogiškų apsinuodijimų ir kitomis uogomis, pvz., serbentais.

Toksiškumas

Toksinė medžiaga, o tuo pačiu ir toksinio poveikio mechanizmas nežinomi, tačiau žinoma, kad pirmiausia pažeidžiamas proksimalinių inkstų kanaliukų epitelis, po to vystosi proksimalinių inkstų kanaliukų nekrozė. Tikėtina, kad tai nėra apsinuodijimas, o – idiosinkrazija.

  • Gali būti nuodingos šunims, toksinis poveikis nepriklauso nuo šunų veislės.
  • Duomenų apie nuodingumą kitiems gyvūnams nepakanka, tačiau yra aprašyti pavieniai kačių ir šeškų apsinuodijimai, tarp jų ir mirtini.

 

Toksinės dozės

Viena vynuogė gali sverti 4–8 g, 10 razinų – apie 5 g.

Literatūroje pateikiami labai įvairūs duomenys, tikslios toksinės dozės nėra (ir negali) būti nustatytos.

  • Ūminį inkstų nepakankamumą šunims gali sukelti
    • 19–150 g/kg vynuogių ir
    • 2,8–36 g/kg razinų.

 

Mirtina dozė

  • Aprašytas mirtinas šuns apsinuodijimas suėdus 14 g/kg vynuogių.
  • Nėra ryšio tarp didesnio suėstų vynuogių arba razinų kiekio ir apsinuodijusių šunų mirtingumo.
Toksikodinamika, toksikokinetika

Duomenų nėra.

  • Vynuogės ir razinos virškinamos lėtai.
  • Laboratoriniai pokyčiai ir simptomai (išskyrus vėmimą) paprastai atsiranda po pirmųjų 12 val. (6–24 val.).
Apsinuodijimo simptomai

Pirmasis simptomas vėmimas, gali prasidėti po poros valandų, dažnai išvamose yra vynuogių arba razinų, po to pilvo skausmo požymiai ir viduriavimas (išmatose taip pat gali būti vynuogių ar razinų), dehidratacija, šunys nustoja ėsti, tampa vangūs, gali būti silpnumas, drebulys.

Kai kada būna hiperglikemija ir kasos bei kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas, metabolinė acidozė.

Vėliau (antrą – trečią parą) vystosi ūminis inkstų nepakankamumas (iki anurijos) – uremija, hiperkalemija, gali būti hiperkalcemija ir hiperfosfatemija.

Rekomenduojami tyrimai
  • Kalis, natris, kalcis, šlapalas, kreatininas, gliukozė, fosforas (inkstų veiklos rodiklius tirti ne rečiau kaip kas 24 val.).
  • Klinikinis kraujo tyrimas.
  • Kraujo dujos ir pH.
  • Šlapimo tyrimas.
  • Diurezės ir volemijos kontrolė.

Jeigy yra galimybė, reikia atlikti ultragarsinį inkstų tyrimą.

Gydymas

Nuodų šalinimas

  • Vėmimo sukėlimas 3 proc. vandenilio peroksido tirpalu taikomas pirmąsias 6 val., jeigu šuo suėdė vynuogių ar razinų ir dar nepradėjo vemti.
  • Aktyvintosios anglies galima skirti pirmąją parą, jeigu šuo nevemia, 1 (iki 2) g/kg, jeigu neviduriuoja kartu su aktyvintąja anglimi reikia skirti sorbitolio.

 

Priešnuodžio nėra.

 

Simptominis gydymas

  • Užsitęsusiam vėmimui slopinti skiriama
    • maropitanto (1–2 mg/kg/d.), metoklopramido (0,2–0,4 mg/kg kas 6 val. arba 1–2 mg/kg/d. į veną pastovia infuzija) arba odansetrono (1 mg/kg kas 8–12 val.),
    • taip pat galima skirti ranitidino 0,2–2 mg/kg kas 8–12 val. arba omeprazolio (ar kitų H2 receptorių blokatorių arba protonų siurblio inhibitorių).
  • Labai svarbu, ypač pirmosiomis paromis, tinkama skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimų korekcija.
  • Ūminiam inkstų nepakankamumui gydyti
    • švirkšti į veną furozemido 2 mg/kg (galima kartoti kas 30 min. arba lašinti iki 1 mg/kg/val. greičiu) arba lėtai sulašinti į veną 0,5–1 g/kg manitolio,
    • vėliau gali būti reikalinga hemodializė arba peritoninė dializė,
    • mažų dopamino dozių (0,5–3 mkg/kg/min. į veną) veiksmingumas nėra įrodytas.
  • Hiperfosfatemija gydoma skiriant fosforo surišėjų, pvz., aliuminio hidroksido.
  • Taikomos visos kitos reikalingos priemonės.

Nerekomenduojama skirti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo.

 

Prognozė

Apsinuodijimas gali trukti nuo kelių dienų iki kelių savaičių. Hiperkalcemija, hiperfosfatemija, anurija ir ataksija yra blogos prognozės požymiai.

Klinikinis atvejis

Ruošiamas.

Literatūra
  1. Cerenia: veterinarinio vaisto aprašas. Informacija paskutinį kartą peržiūrėta 2011-09-29.
  2. Druer. In: Seljetun KO, Søli NE. Felleskatalogen over preparater i veterinærmedisinen (Veterinærkatalogen) 2018–2019. Oslo, Felleskatalogen AS [hentet 2019-09-27]. Tilgjengelig fra: https://www.felleskatalogen.no/medisin-vet/forgiftninger/generell/druer
  3. Elwood S, Whatling C. Grape toxicity in dogs: letter. Vet Rec 2006;158(14):492.
  4. Eubig PA, Brady MS, Gwaltney-Brant SM, Khan SA, Mazzaferro EM, Morrow CM. Acute renal failure in dogs after the ingestion of grapes or raisins: a retrospective evaluation of 43 dogs (1992–2002). J Vet Intern Med 2005;19(5):663–674.
  5. Grape. Available from: www.toxinz.com/
  6. Grapes and raisins. In: Blackwell‘s five-minute veterinary consult clinical companion: small animal toxicology, 2nd ed. Eds. Hovda L, Brutlag A, Poppenga RH, Peterson K. Wiley-Blackwell, 2016, p. 485–490.
  7. Gwaltney-Brant SM. Raisins and grapes. In: Merck veterinary manual Merck Sharp & Dohme Corp. [accessed 2019-09-30]. Available from: https://www.merckvetmanual.com/toxicology/food-hazards/raisins-and-grapes
  8. Morrow CM, Valli VE, Volmer PA, Eubig PA. Canine renal pathology associated with grape or raisin ingestion: 10 cases. J Vet Diagn Invest 2005;17(3):223–231.
  9. Rosiner. In: Seljetun KO, Søli NE. Felleskatalogen over preparater i veterinærmedisinen (Veterinærkatalogen) 2018–2019. Oslo, Felleskatalogen AS [hentet 2019-09-27]. Tilgjengelig fra: https://www.felleskatalogen.no/medisin-vet/forgiftninger/generell/rosiner?avsnitt=poison44810
  10. Stanley SW, Langston CE. Hemodialysis in a dog with acute renal failure from currant toxicity. Can Vet J 2008;49(1):63–66.

 

 

Jūs turite galimybę stebėti, kaip artimiausių metų bėgyje vyks būsimojo Medicinos ir veterinarijos toksikologijos vadovėlio leidyba ir naudotis jau parengtais skyriais. Atsiprašome dėl to, kad šis procesas nėra labai greitas ir dėl galimų techninių problemų.