– Skrandžio plovimas pro zondą

Įkišus storą (suaugusiems pacientams – 36–40 Fr arba 12–13,3 mm, vaikams – 16–18 Fr arba 7,8–9,3 mm) zondą, suteptą riebaliniais tepalais, skrandžio turinys iš pradžių išsiurbiamas ir siunčiamas toksikologiniams tyrimams, po to suaugusiųjų skrandis daug kartų plaunamas nedideliais kiekiais šilto vandens arba izotoninio natrio chlorido tirpalo (ne daugiau kaip 200–300 ml), o vaikų – būtinai izotoniniu natrio chlorido tirpalu (ne daugiau kaip 4 ml/kg). Skrandį galima plauti sėdinčiam arba ant kairiojo šono gulinčiam pacientui, kurio galva turėtų būti nuleista žemyn 15–20^o kampu. Jeigu pacientas yra nesąmoningas, jį reikia intubuoti prieš plaunant skrandį ir pripūsti intubacinio vamzdelio manžetę. Plaunama, kol iš skrandžio išsiurbiamas švarus vanduo, todėl pats plovimas gali trukti iki 1 val. ar net ilgiau.

• Rekomenduojama skrandį plauti per pirmąsias 60 min. po apsinuodijimo gyvybei pavojingu nuodų kiekiu.

Skrandžio plovimas neturėtų būti rutininis gydymo metodas, nes net ir išplovus skrandį pirmąją valandą po apsinuodijimo, dažniausiai išplaunama ne daugiau kaip pusė išgerto nuodų kiekio, didesnių tablečių ar nuodingų medžiagų gabaliukų neįmanoma pašalinti pro zondą.

Iš kitos pusės ir po 2–3 parų apsinuodijusių pacientų žarnyne galima rasti nuodingųjų medžiagų, ypač tablečių ar grybų gabaliukų, galinčių išlikti net ir skrandžio gleivinės raukšlėse. Todėl sunkių intoksikacijų atvejais, taip pat apsinuodijus medžiagomis, slopinančiomis virškinamojo kanalo motoriką (pvz., fenobarbitaliu), sukeliančiomis prievarčio spazmą (pvz., aspirinu) ar sudarančiomis adherentines mases (geležies preparatais, karbamazepinu ir kt.), skrandį kartais galima plauti ir vėlesniu laikotarpiu.

• Sąmonės sutrikimai arba jeigu nėra apsauginių kvėpavimo takų refleksų, o pacientas neintubuotas.
• Apsinuodijimai stipriai veikiančiomis korozinėmis medžiagomis (dėl stemplės perforacijos pavojaus).
• Apsinuodijimai lakiosiomis ar putojančiomis medžiagomis.
• Stemplės ar skrandžio pakitimai, didinantys perforacijos ar kraujavimo pavojų.
• Paciento nesutikimas arba nesugebėjimas bendradarbiauti su medikais.

Nors kontraindikacijų pateikiama nemažai, apsinuodijus gyvybei pavojingu nuodų kiekiu, beveik visos jos yra reliatyvios. Tiktai apsinuodijimas koncentruotais šarmais ir paciento nesutikimas nekelia abejonių, jog tai yra kontraindikacijos, o kitais atvejais sprendimas plauti skrandį turi būti priimamas individualiai (jeigu neabejotinai reikia, laikantis visų saugumo priemonių bei būtinai dalyvaujant prityrusiam gydytojui, galima zonduoti ir išplauti skrandį). Nemažai kontraindikacijų išnyksta, pacientą intubavus.

• Vėmimas ir aspiracija.
• Laringospazmas.
• Širdies ritmo sutrikimai.
• Mechaninis viršutinės virškinamojo kanalo dalies gleivinių pažeidimas, stemplės arba skrandžio perforacija.
• Nuodų patekimas į žarnyną (dažniausiai kai plauti vartojami per dideli skysčių kiekiai).
• Skysčių ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimai ir kt.

Gali tekti taikyti papildomas priemones komplikacijoms išvengti, kad skrandžio plovimas būtų saugi procedūra, pvz., apsinuodijus širdį veikiančiais glikozidais ar beta adrenoreceptorių blokatoriais, norint išvengti n. vagus dirginimo, reikia sušvirkšti atropino, jeigu ryškus skausmo sindromas, skirti pakankamai analgetikų ir kt.

1. Benson BE, Hoppu K, Troutman WG et al. Position paper update: gastric lavage for gastrointestinal decontamination. Clin Toxicol. 2013; 51:140–146.
2. Skrandžio plovimas pro zondą // Šurkus J, Kajokas TV, Goštautaitė S ir kt. Medicinos toksikologija: ūminių apsinuodijimų diagnostika ir gydymas: universiteto vadovėlis. Naujasis lankas, 2010, p. 14.
3. Vale JA, Kulig K. Position paper: gastric lavage. J Toxicol Clin Toxicol. 2004; 42:933–943.