Natrio nitritas

Nuodingosios medžiagos: cianidai, vadenilio sulfidas

Poveikio mechanizmas

Veikiant natrio nitritui, kraujyje susidaro methemoglobino, prie kurio trivalentės geležies jungiasi cianidai ir vandenilio sulfidas.

Indikacijos

Skiriamas atskirai arba po amilnitrito sunkiai apsinuodijus.

Priešnuodžio vartojimas

Gydymo tikslas – pasiekti 20–30 proc. methemoglobinemiją, turi susidaryti ne daugiau kaip 30 proc. methemoglobino.

  • 300 mg natrio nitrito (10 ml 3 proc. tirpalo) 2,5–5 ml/min. greičiu švirkščiama į veną.
  • Pacientą reikia stebėti 24–48 val., atsinaujinus apsinuodijimo simptomams galima kartotinai sušvirkšti pusę pradinės natrio nitrito dozės.

Jeigu pacientas yra jautrus hipoksijai (žr. žemiau), 3 proc. natrio nitrito tirpalo dozė nustatoma remiantis hemoglobino kiekiu kraujyje ir paciento svoriu:

  • 70 g/l – 0,19 ml/kg,
  • 80 g/l – 0,22 ml/kg,
  • 90 g/l – 0,25 ml/kg,
  • 100 g/l – 0,27 ml/kg,
  • 110 g/l – 0,3 ml/kg,
  • 120 g/l – 0,33 ml/kg,
  • 130 g/l – 0,36 ml/kg,
  • 140 g/l – 0,39 ml/kg,
  • maksimali dozė 10 ml 3 proc. tirpalo.

Dozės turi būti mažinamos mažesnio kaip 25 kg svorio vaikams ir pacientams su mažakraujyste, natrio nitrito reikia vengti gydant nėščias moteris ir apsinuodijusiuosius anglies monoksidu.

Po natrio nitrito apsinuodijusiems cianidais turėtų būti švirkščiama natrio tiosulfato (žr. natrio tiosulfatas).

Jūs turite galimybę stebėti kaip artimiausių metų bėgyje vyks būsimojo Medicinos ir veterinarijos toksikologijos vadovėlio leidyba ir naudotis jau parengtais skyriais. Apgailestaujame dėl to, kad procesas nėra labai greitas ir dėl galimų techninių problemų.